Lietuvai 'Eurovizijoje' atstovaus Ieva Zasimauskaitė Lietuvai 'Eurovizijoje' atstovaus Ieva Zasimauskaitė

Lietuva

Lietuvai ‘Eurovizijoje’ atstovaus Ieva Zasimauskaitė

Lietuvai ‘Eurovizijoje’ atstovaus Ieva Zasimauskaitė

Youtube foto

Published

on

Lietuvos televizijos žiūrovai ir speciali septynių narių komisija nusprendė: Lietuvai atstovauti didžiausiame pasaulio dainų konkurse „Eurovizijoje“ šiemet siunčiame Ievą Zasimauskaitę. Ji su daina „When We`re Old“ aplenkė kitus penkis finalistus ir išplėšė pergalę nacionalinėje atrankoje.

Bendra lentelė:

Ieva Zasimauskaitė – 12 balų

Jurgis Brūzga – 10 balų

„The Roop“ – 8 balai

Monika Marija – 7 balai

Kotryna Juodzevičiūtė – 6 balai

Paula – 5 balai

Žiūrovų balai:

Ieva Zasimauskaitė – 12 balų

„The Roop“ – 10 balų

Monika Marija – 8 balai

Jurgis Brūzga – 7 balai

Kotryna Juodzevičiūtė – 6 balai

Paula – 5 balai

Komisijos balai:

Jurgis Brūzga – 12 balų

Ieva Zasimauskaitė – 10 balų

Monika Marija – 8 balai

„The Roop“ – 7 balai

Kotryna Juodzevičiūtė – 6 balai

Paula – 5 balai

Prieš prasidedant konkursui LRT TELEVIZIJOS žiūrovus sveikino vakaro svečiai – grupė „Skamp“, taip pat kartą atstovavusi šaliai didžiojoje „Eurovizijoje“, atliko dainą „Laisvė“ drauge su atlikėjais Bjelle ir Kazimieru Likša. Kovo 11-osios proga Bjelle lūpose suskambo ir Vytauto Kernagio daina „Baltas paukštis“. Pasveikinti su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena atskubėjo ir šiųmetinis Islandijos atstovas Ari Olafsson. Dainą „Rain Of Revolution“, kuri padovanojo teisę atstovauti Lietuvai didžiausiame Europos dainų konkurse, atliko grupė „Fusedmarc“.

Šįvakar didžiausioje šalies arenoje pasirodė Monika Marija, Kotryna Juodzevičiūtė, „The Roop“, Paula, Jurgis Brūzga ir Ieva Zasimauskaitė.

Atlikėjus vertino net septynių narių komisija: muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, dainininkas, 2009-aisiais atstovavęs Lietuvai didžiajame Europos dainų konkurse Sasha Song, konkuros būdu išrinkta visuomenės atstovė muzikos mokytoja Milda Adomaitienė, aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis, muzikos prodiuseris Leonas Somovas ir dainininkė Dovilė Filmanavičiūtė.

Konkursinę programą su daina „The Truth“ pradėjo atlikėja Monika Marija. Jaunai atlikėjai pavyko sužavėti komisijos narius.

„Monika Marija turi nuostabų balsą, kurį jau įsimylėjo didelė Lietuvos dalis. Ji yra pasiruošusi išsiplėšti širdį ir padėti jį ant „Eurovizijos“ konkurso stalo. Jei turėtų kūrinį, parašytą specialiai jos balsui, jos pasirodymas galėtų būti dar įspūdingesnis. Bet net jei ir triumfuos su šiuo, galėsime didžiuotis, kad išsiuntėme nuostabaus balso merginą, kuri dar ir yra labai natūrali. Esu tikras, kad atėjai į sceną ilgam. Dar daug metų džiaugsimės tavo talentu“, – komplimentų atlikėjai negailėjo R. Zilnys.

D. Filmanavičiūtė įsitikinusi, kad Monika Marija šiuo metu vienas stipriausių televizijos veidų, kuriuo turėtų sekti dauguma Lietuvos merginų. „Esu nustebusi, kad tau yra 19. Man atrodo, esi viena iš jaunų merginų, kurios turi rodyti visam pasauliui, kaip nepamesti vidinio stuburo. Jėgos tavyje yra daug. Kitas labai svarbus momentas – man atrodo, gerai, kad Ericos Jennings parašyta daina neliko kažkur užkulisiuose. Ar tik nebus mokytojas silpnesnis už mokinį?“, – svarstė dainininkė.

Ją scenoje keitė kita finalistė – Kotryna Juodzevičiūtė. Ji atliko dainą „That Girl“.

„Džiaugiuosi, kad atradai save ir esi laiminga, aš tai matau. Tai – visiškas pozityvumas, tavo balso diapazonas yra platus. Moki išlaikyti balansą dainavime. Aukštos natos – stulbinančios, galbūt tik norėtųsi kiek daugiau energijos. Bet matau tave didžiojoje „Eurovizijoje“, – tvirtino S. Song.

M. Adomaitienei K. Juodzevičiūtės daina priminė Bruno Marso kūrinius. „Jaunatviškas maksimalizmas sklinda iš tavęs. Man labai patiko tavo pritariantieji vokalistai, kurie – kaip mažas choras, puikiai žinantis, ką daro“, – tvirtino komisijos narė.

L. Somovas tikino besidžiaugiantis, jog atlikėjo liko ištikima savo stiliui. Jo manymu, K. Juodzevičiūtė žino, ką daranti scenoje, o kūrinys aranžuotės atžvilgiu yra gerai išpildytas.

Netrukus žiūrovai scenoje išvydo grupę „The Roop“. Jie pasirodė su daina „Yes, I Do“.

„Puikus pasirodymas, sveikinu grupę „The Roop“. Manau, Jūsų minimalizmas didžiulėje „Eurovizijos“ spalvų gamoje išsiskirtų. Jūsų pasirodymas – išskirtinis ir įsimenantis“, – įsitikinęs V. Rumšas.

D. Ibelhauptaitės manymu, „The Roop“ pasirodyme labai svarbus atlikėjo tikrumas, paprastumas, tikėjimas savo žinute. „Daina yra labai suprantama, paprasta, tikra, kartojasi žodžiai yra įsimintini, o tai – didelis šansas „Eurovizijoje“ Lietuvai pakilti aukštai. Man labai patiko, kad jūsų choreografija yra subtilesnė, nei anksčiau. Linkiu jums didelės sėkmės“, – kalbėjo režisierė.

Į sceną su daina „123“ lipo atlikėja Paula.

M. Adomaitienės manymu, jauna atlikėja turi viską, ko reikia muzikos žvaigždei. „Turi Dievo dovaną – gali ir šokti, ir dainuoti vienu metu. Ne visi tai sugeba. „Eurovizijos“ istorijoje yra buvę atvejų, kai jauni žmonės laimėjo šį konkursą. Man atrodo, tavo balsas ten nesudrebėtų“, – sakė muzikos mokytoja.

L. Somovas sveikino Paulą surinkus puikią komandą, tačiau turėjo priekaištų aranžuotei. „Man norėtųsi daugiau energijos. Stiprinčiau aranžuotę. Man tavo pasirodymas patiko nuo pat atrankos pradžios. Vokaliai esi labai stipri, dėl tavęs nekiltų nerimo, ar pavyks gerai sudainuoti“, – tikino muzikos prodiuseris.

Šis pasirodymas turėjo atrodyti truputį kitaip. Šukės nuskrido iki trečios eilės. Nusipelnai plojimų už tokias ambicijas.

Anot muzikos apžvalgininko R. Zilnio, Paula yra jaunos žavios kartos pavyzdys. „Jai tik 17, ji antrą kartą dalyvauja atrankoje ir antrąkart pasiekia finalą. Ji – ne pagal amžių subrendusi, kai kalba eina apie muziką. Su „Eurovizija“ ar be jos, tikiu, kad po kelių metų apie ją kalbėsime kaip apie didelę Lietuvos žvaigždę“, – įsitikinęs jis.

Su daina „4Love“ pasirodė Jurgis Brūzga. Po atlikėjo pasirodymo visa arena tiesiog ūžė.

„Dešimt balų scenografijai, Nagliui ir dainai. Kad ir kaip šis vakaras pasibaigtų, manau, kad prasidėjo įdomiausias tavo, Jurgi, karjeros etapas“, – kalbėjo D. Filmanavičiūtė.

Komplimentų atlikėjui negailėjo ir D. Ibelhauptaitė. „Man labai patinka, kad savo daina kuriate teatrą. Aukščiausios klasės profesionalumas. Vizualine prasme – aukščiausio lygio darbas iš visų šio vakaro pasirodymų. Man labai patinka jūsų stilius, choreografija, pasirodymo visuma. Pati daina – energinga, sprogstanti ir įsimintina“, – pagyras žarstė režisierė.

V. Rumšo teigimu, arena ne veltui ošia, nes tai – puikus pasirodymas. „Puikiai skamba aranžuotė, viskas aukščiausiame lygyje“, – pabrėžė komisijos narys.

Konkursą savo daina „When We`re Old“ užbaigė Ieva Zasimauskaitė. Kūrinio pabaigoje kadre pasirodė ir atlikėjos vyras Marius Kiltinavičius. Tokį režisūrinį sprendimą komisija įvertino palankiai.

„Esi tikras perliukas. Manau, kad tavęs laukia labai didelė ateitis. Esi labai tikra. Kiekvieną kartą, kai susitinkame užkulisiuose, tiesiog spindi gerumu. Labai gerai, kad radai savo stilių, bet nebijok išlįsti iš savo rėmų, manau, net neįsivaizduoji, kiek esi talentinga“, – kalbėjo S. Song.

M. Adomaitienės žodžiais, ši baladė yra aukštasis pilotažas, ir I. Zasimauskaitė ją pilotuoja visai neblogai.

R. Zilnį taip pat sužavėjo I. Zasimauskaitė. „Nuostabus pasirodymas, nuostabi pabaiga, kiek netikėta, bet pridėjo spalvų šiam pasirodymui. Šiais metais atrankoje, ypač finale, atlikėjai yra stipresni, nei dainos. Ta daina, kurią atliko Ieva, nėra stebuklas, bet mažą stebuklą iš jos padarė būtent Ieva“, – įsitikinęs muzikos apžvalgininkas.

Pasibaigus konkursinei programai, buvo paskelbti „Draugystė veža“ konkurso nugalėtojai – penkios draugų poros, kurių vienas turi negalią, taip pat skris į Lisaboną ir iš arti stebės didžiausią Europos dainų konkursą. Pristačius „Draugystė veža“ nugalėtojus, scenoje netikėtai įvyko staigmena – viena draugų pora ėmė ir susižadėjo daugiatūkstantinės minios akivaizdoje.

Taip pat šįvakar žiūrovus savo muzikiniais pasirodymais džiugino grupė „Thundertale“, atlikėjai Monique, Sasha Song bei Suomijos atstovė Saara Aalto.

Šaltinis: Ve.lt

Continue Reading
Advertisement
Click to comment

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Business / Verslas

Ys.lt populiariausia pažinčių programėlė Lietuvoje viršijo 100 tūkstančių parsisiuntimų

Greičiausiai populiarėjanti Lietuvoje startavusi Ys.lt pažinčių programėlė jau gali pasigirti virš 100 tūkst. parsisiuntimų

Published

on

By

pažintys ir flirtas ys.lt pažinčių programėlė

Išmanieji telefonai jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Kartu su išmaniųjų telefonų naudotujų skaičiumi auga ir jiems pritaikytų  programėlių skaičius. Dažniausiai lietuviai teigia turintys apie 20 programėlių savo telefone. Tačiau kasdien jų naudoja mažiau nei pusę. Dėl pagreitėjusio gyvenimo tempo dalį savo gyvenimo žmonės perkelia į socialinius tinklus. Neišskirtis ir naujos pažintys. Nerasdami laiko megsti naujas pažintis klubuose, kavinėse.. ar tiesiog ieškodami kažko naujo vis daugiau žmonių taupydami savo laiką pasirenka pažinčių programėles.

Populiariausios programėlės Lietuvoje

Lietuvoje populiariausios programėlės: naujienų. Čia pirmauja gerai visiems žinomi ‘Delfi, 15min, lrytas“ portalai. Šių programėlių atsisiuntusių skaičius jau perkopė 100-tus tūkstančių skaičių ( android). Šį skaičių yra pasiekusios tik jau žinomi projektai. Skelbimų portalas ‘skelbiu’, automobilių skelbimų portalai ‘autogidas’, ‘autoplius’.  Deja moterims skirtų programėlių parsisiuntimų skaičius nėra toks didelis, daugumos jų pasiekė tik 10 – 20 tūkstančių. Kitokia padėtis tarp pažinčių programėlių. Čia parsisiuntimų skaičiai siekia virš 50 tūkst. Greičiausiai populiarėjanti Lietuvoje startavusi Ys.lt pažinčių programėlė jau gali pasigirti virš 100 tūkst. parsisiuntimų ( android) , ir šis skaičius vis auga.

Dating app Ys.lt

Ši programėlė išversta jau į 24 kalbas yra šiuo metu greičiausiai auganti programėlė, kuri startavo Lietuvoje. Ši programėlė šiuo metu yra skirta tik android naudotojams, tačiau artimiausiu planu pasirodyti turėtų ir IOS. Ši greitai populiarėjanti programėlė leidžia jos nariams ne tik ‘math’ inti vieni kitus, tačiau atlikus paiešką matyti visus narius kurie yra netoliese, bei bendrauti su jais be jokių limitų.

Norėdami parisiųsti programėlę, ieškokite jos ‘Google store’ parduotuvėje.

 

Continue Reading

Lietuva

Tiesa ir mitai apie vandenį

Žmogaus kūno didžiąją dalį sudaro vanduo, tad jis kiekvienam iš mūsų ne mažiau svarbus ir reikalingas nei maistinės medžiagos.

Published

on

By

tiesa-ir-mitai-apie-vandeni
© EPA-Eltos nuotr.

Praėjusią savaitę pasaulyje buvo minima vandens diena. Apie jo naudą organizmui girdima išties daug – vandens privalumus vardija ir sveikos mitybos šalininkai, ir dietologai, ir gydytojai, bet ar tikrai apie vandenį jau žinome viską?

Žmogaus kūno didžiąją dalį sudaro vanduo, tad jis kiekvienam iš mūsų ne mažiau svarbus ir reikalingas nei maistinės medžiagos. Turbūt daugelis jau išmokote apskaičiuoti, kiek vandens pagal savo kūno svorį turėtumėte išgerti kas dieną – tereikia savo kūno masę padauginti iš 0,03, tad jei sveriate, pavyzdžiui, 60 kilogramų, jūs per dieną turėtumėte išgerti 1,8 l vandens. Vienos kompanijos žiemą atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų – net 47 proc. – per dieną išgeria vos 3–6 stiklines vandens. Tad kokį jį gerti, kada jį gerti ir ar tikrai vos prabudus reikėtų pulti prie vandens stiklinės su citrina?

Mitas: Sportuodami privalote gerti sportui skirtus gėrimus

Tik gerdami paprastą vandenį gausite reikiamą skysčių kiekį. Vanduo yra labai svarbus visų amžiaus grupių sportininkams. Jis yra vienintelis skystis, kuris organizmui perduoda maistines medžiagas ir energiją bei pašalina šilumą sportuojant.

Tiesa: vanduo palaiko odos drėgmę

Manoma, kad, geriant pakankamai vandens, žmogus išliks jaunatviškas, oda taps skaisti, elastinga. Iš tiesų, norint atstatyti odos būklę, vien išorinių kremų, serumų tikrai nepakanka. Anot specialistų, geriant pakankamai vandens, oda ilgai išliks skaisti, elastinga, neišsausėjusi. Organizmas tokiu būdu pašalina toksinus ir aprūpina ląsteles druskomis bei mineralais.

Mitas: negalima gerti vandens kartu su maistu

Vienos tiesos, kuomet kalbame apie tai, ar galima vartoti gėrimus kartu su maistu, turbūt nerasime, nes kiekvieno žmogaus skrandis veikia skirtingai, tad akivaizdu, kad turėtų skirtis ir patarimai, kaip maitintis.

Štai gydytojai gastroenterologai teigia, kad papildomi skysčiai neleidžia deramai atlikti darbo skrandžio sultims, kurios paruošia maistą tolesniam virškinimui. Mitybos ekspertai šiuo klausimu kiek atlaidesni – jei valgymo metu jaučiate, kad jus troškina, geriau nekentėkite, o išgerkite kelis gurkšnius šilto vandens.

Tiesa: gerdami vandenį pašaliname toksinus iš organizmo

Nors vanduo ne visada neutralizuoja toksinus, tačiau inkstai su vandeniu pašalina nereikalingas atliekas. Jei geriame mažai vandens, inkstai negauna pakankamai skysčių, kurių reikia normaliai jų funkcijai palaikyti.

Mitas: per dieną žmogus turėtų išgerti du litrus skysčių

Turbūt daugelis girdėjote teiginį, kad kiekvienas žmogus per dieną turėtų išgerti du litrus skysčių. Tiesos šiame teiginyje yra, bet ne visai. Galbūt rytą pradedate nuo kavos puodelio, perpiet pasisotinate vaisių kokteiliu, o vakare dar išgeriate arbatos? Daugelis daro klaidą manydami, kad visi šie ir kiti panašūs gėrimai yra prilyginami skysčiams – visa tai, ką išgeriate, neturėtų būti skaičiuojama kaip vanduo. Taip pat svarbu paminėti, kad kiekvienas puodelis ar stiklinė kitų skysčių turėtų būti papildyti stiklu vandens. Deja, technologijų bendrovės atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai vandens išgeria gerokai per mažai.

Tiesa: Nerekomenduoja pakartotinai naudoti plastikinius vandens butelius

Plastikiniai vandens buteliai gali kelti pavojų tuomet, kai jų turinys yra užpildomas ne vieną kartą. Po daugkartinio naudojimo tokiuose buteliuose į vandenį patenka cheminių medžiagų. Jei butelis nėra tinkamai išvalomas, į jį patenka ir bakterijų iš burnos. Pakartotinai galima naudoti tik tą tarą ar gertuvę, kuri skirta daugkartiniam naudojimui. Bet ir daugkartinę tarą būtina gerai išskalauti sodos tirpalu.

Mitas: rytą pradėkite nuo stiklinės vandens su citrina

Patarimą, jog rytą reikėtų pradėti nuo stiklinės vandens su citrina, daugelis skaitė ar girdėjo. Deja, mažoji dalis žino, kokios temperatūros turėtų būti geriamas vanduo bei kuriuo ryto metu reikėtų mėgautis šiuo gėrimu. Jei prabudę pirmą kartą valgote tik po kurio laiko, įsidėmėkite, kad vandenį su citrina reikėtų gerti ne iš karto – nusimatykite, kad šį ryto ritualą reikėtų atlikti bent valandą prieš pirmąjį valgymą, kad pasiektumėte geriausių rezultatų. Negana to, atkreipkite dėmesį, kokios temperatūros vandenį pilate į stiklinę – jis neturėtų gelti dantų nuo šalčio ar būti pernelyg karštas. Jei geriate pernelyg vėsų, pavyzdžiui, kambario temperatūros vandenį, jūsų kūnas turės skirti papildomos energijos tam, jog jis taptų kūno temperatūros.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis

 

Šaltinis: VE.lt

Continue Reading

Lietuva

Lietuvoje įvestas vasaros laikas

Sekmadienį, 3 valandą nakties, Lietuvoje įvestas vasaros laikas. Jei to dar nespėjote padaryti, laikrodžių rodykles reikia pasukti valanda į priekį.

Published

on

By

Vasaros laikas. Laikrodis
Foto: Mexperience

Sekmadienį, 3 valandą nakties, Lietuvoje įvestas vasaros laikas. Jei to dar nespėjote padaryti, laikrodžių rodykles reikia pasukti valanda į priekį.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius. Jis bus atšauktas paskutinį spalio sekmadienį, spalio 28-osios naktį.

Laikas du kartus per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Europos valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Europos Komisija yra paskelbusi ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal Europos Sąjungos (ES) narių pateiktą informaciją – nė viena valstybė tada nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.

Iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą žmonių sveikatai dėl tam tikros naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra.

ES šalys nebenori sukti laiko?

Pastaraisiais metais bent šešios ES šalys reiškia norą, kad laikas nebebūtų kaitaliojimas. Vis dėlto dauguma šalių šios problemos nesureikšmina.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pasiūlė Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl galimybės pakeisti direktyvos dėl vasaros laiko nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai ES šaliai narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Briuselyje jau yra pareiškęs poziciją, kad Lietuva nebenori persukinėti laiko, bet oficialaus laiško Vyriausybė Europos Komisijai dar nėra išsiuntusi.

Šaltinis: Vakarų Ekspresas – Ve.lt

Continue Reading

Trending