Warning: Undefined array key "sdfdst" in /home/u117341806/domains/britanija.co.uk/public_html/wp-content/themes/zox-news/widgets/widget-home-dark.php on line 2
LRT pastatą papuošė 25 metrų Trispalvė - Britanija.co.uk LRT pastatą papuošė 25 metrų Trispalvė - Britanija.co.uk

Lietuva

LRT pastatą papuošė 25 metrų Trispalvė

Published

on

Iki Vasario 16-osios belikus kiek daugiau nei savaitei, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastatą trečiadienį papuošė specialiai pasiūta 25 metrų ilgio Trispalvė, vainikuojanti Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą LRT iniciatyvą „Keliu vėliavą“.

„Lietuvoje, palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, nacionalinę vėliavą rasti gana sunku. Taip, ji plazda prie valstybės institucijų, miesto centre ar švenčių dienomis. Bet ar ne puiku būtų matyti vėliavą prie kiekvieno namo, kad tai darytų paprasti žmonės savo iniciatyva. Todėl, kad didžiuojamės ja. Norime šia akcija stiprinti pasididžiavimą valstybės simboliais, ir kad tai taptų tradicija kiekvienuose namuose“, – sako LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

LRT iniciatyva startavo lapkritį, iki Vasario 16-osios likus 100 dienų. Nuo tada prie akcijos „Keliu vėliavą“ prisijungė dešimtys žinomų Lietuvos žmonių. Valstybės atkūrimo 100-metį švęsti keliant Lietuvos vėliavą raginančiuose LRT vaizdo klipuose nusifilmavo Marijus Mikutavičius, Andrius Mamontovas, Veronika Povilionienė, Regimantas Adomaitis, Merūnas Vitulskis, Algirdas Kaušpėdas, Erica Ir Jurgis Didžiuliai, partizanų būrio ryšininkė Ksaverija Keruckaitė-Drūsys.

Trispalvę kėlė mokyklos, darželiai, ligoninės, gyvenamųjų namų bendrijos Vilniuje ir Lietuvos regionuose – Palangoje, Birštone, Elektrėnuose, Lazdijuose ir kitur. Iniciatyvą palaikė ir paprasti žmonės, siųsdami Trispalvės nuotraukas į LRT ir dalindamiesi socialiniuose tinkluose su grotažyme #KeliuVėliavą. Žmonių atsiųstų įspūdingų nuotraukų galima rasti: http://www.lrt.lt/projektai/keliuveliava/galerija#skip

Akcijai LRT sukūrė vaizdo klipą. Pagrindinis klipo herojus – jaunas, talentingas muzikantas, neradęs darbo pagal specialybę ir išvykęs laimės ieškoti svetur. Emigravus lietuvio gyvenimas nepagerėjo, jis dirbo sunkų, juodą darbą. Tačiau vaikinas netikėtai sulaukia pasiūlymo grįžti į Lietuvą dirbti muzikos mokytoju.

Šaltinis: VE.lt

Continue Reading
Advertisement
Click to comment

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Business / Verslas

Ys.lt populiariausia pažinčių programėlė Lietuvoje viršijo 100 tūkstančių parsisiuntimų

Greičiausiai populiarėjanti Lietuvoje startavusi Ys.lt pažinčių programėlė jau gali pasigirti virš 100 tūkst. parsisiuntimų

Published

on

By

pažintys ir flirtas ys.lt pažinčių programėlė

Išmanieji telefonai jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Kartu su išmaniųjų telefonų naudotujų skaičiumi auga ir jiems pritaikytų  programėlių skaičius. Dažniausiai lietuviai teigia turintys apie 20 programėlių savo telefone. Tačiau kasdien jų naudoja mažiau nei pusę. Dėl pagreitėjusio gyvenimo tempo dalį savo gyvenimo žmonės perkelia į socialinius tinklus. Neišskirtis ir naujos pažintys. Nerasdami laiko megsti naujas pažintis klubuose, kavinėse.. ar tiesiog ieškodami kažko naujo vis daugiau žmonių taupydami savo laiką pasirenka pažinčių programėles.

Populiariausios programėlės Lietuvoje

Lietuvoje populiariausios programėlės: naujienų. Čia pirmauja gerai visiems žinomi ‘Delfi, 15min, lrytas” portalai. Šių programėlių atsisiuntusių skaičius jau perkopė 100-tus tūkstančių skaičių ( android). Šį skaičių yra pasiekusios tik jau žinomi projektai. Skelbimų portalas ‘skelbiu’, automobilių skelbimų portalai ‘autogidas’, ‘autoplius’.  Deja moterims skirtų programėlių parsisiuntimų skaičius nėra toks didelis, daugumos jų pasiekė tik 10 – 20 tūkstančių. Kitokia padėtis tarp pažinčių programėlių. Čia parsisiuntimų skaičiai siekia virš 50 tūkst. Greičiausiai populiarėjanti Lietuvoje startavusi Ys.lt pažinčių programėlė jau gali pasigirti virš 100 tūkst. parsisiuntimų ( android) , ir šis skaičius vis auga.

Dating app Ys.lt

Ši programėlė išversta jau į 24 kalbas yra šiuo metu greičiausiai auganti programėlė, kuri startavo Lietuvoje. Ši programėlė šiuo metu yra skirta tik android naudotojams, tačiau artimiausiu planu pasirodyti turėtų ir IOS. Ši greitai populiarėjanti programėlė leidžia jos nariams ne tik ‘math’ inti vieni kitus, tačiau atlikus paiešką matyti visus narius kurie yra netoliese, bei bendrauti su jais be jokių limitų.

Norėdami parisiųsti programėlę, ieškokite jos ‘Google store’ parduotuvėje.

 

Continue Reading

Lietuva

Tiesa ir mitai apie vandenį

Žmogaus kūno didžiąją dalį sudaro vanduo, tad jis kiekvienam iš mūsų ne mažiau svarbus ir reikalingas nei maistinės medžiagos.

Published

on

By

tiesa-ir-mitai-apie-vandeni
© EPA-Eltos nuotr.

Praėjusią savaitę pasaulyje buvo minima vandens diena. Apie jo naudą organizmui girdima išties daug – vandens privalumus vardija ir sveikos mitybos šalininkai, ir dietologai, ir gydytojai, bet ar tikrai apie vandenį jau žinome viską?

Žmogaus kūno didžiąją dalį sudaro vanduo, tad jis kiekvienam iš mūsų ne mažiau svarbus ir reikalingas nei maistinės medžiagos. Turbūt daugelis jau išmokote apskaičiuoti, kiek vandens pagal savo kūno svorį turėtumėte išgerti kas dieną – tereikia savo kūno masę padauginti iš 0,03, tad jei sveriate, pavyzdžiui, 60 kilogramų, jūs per dieną turėtumėte išgerti 1,8 l vandens. Vienos kompanijos žiemą atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų – net 47 proc. – per dieną išgeria vos 3–6 stiklines vandens. Tad kokį jį gerti, kada jį gerti ir ar tikrai vos prabudus reikėtų pulti prie vandens stiklinės su citrina?

Mitas: Sportuodami privalote gerti sportui skirtus gėrimus

Tik gerdami paprastą vandenį gausite reikiamą skysčių kiekį. Vanduo yra labai svarbus visų amžiaus grupių sportininkams. Jis yra vienintelis skystis, kuris organizmui perduoda maistines medžiagas ir energiją bei pašalina šilumą sportuojant.

Tiesa: vanduo palaiko odos drėgmę

Manoma, kad, geriant pakankamai vandens, žmogus išliks jaunatviškas, oda taps skaisti, elastinga. Iš tiesų, norint atstatyti odos būklę, vien išorinių kremų, serumų tikrai nepakanka. Anot specialistų, geriant pakankamai vandens, oda ilgai išliks skaisti, elastinga, neišsausėjusi. Organizmas tokiu būdu pašalina toksinus ir aprūpina ląsteles druskomis bei mineralais.

Mitas: negalima gerti vandens kartu su maistu

Vienos tiesos, kuomet kalbame apie tai, ar galima vartoti gėrimus kartu su maistu, turbūt nerasime, nes kiekvieno žmogaus skrandis veikia skirtingai, tad akivaizdu, kad turėtų skirtis ir patarimai, kaip maitintis.

Štai gydytojai gastroenterologai teigia, kad papildomi skysčiai neleidžia deramai atlikti darbo skrandžio sultims, kurios paruošia maistą tolesniam virškinimui. Mitybos ekspertai šiuo klausimu kiek atlaidesni – jei valgymo metu jaučiate, kad jus troškina, geriau nekentėkite, o išgerkite kelis gurkšnius šilto vandens.

Tiesa: gerdami vandenį pašaliname toksinus iš organizmo

Nors vanduo ne visada neutralizuoja toksinus, tačiau inkstai su vandeniu pašalina nereikalingas atliekas. Jei geriame mažai vandens, inkstai negauna pakankamai skysčių, kurių reikia normaliai jų funkcijai palaikyti.

Mitas: per dieną žmogus turėtų išgerti du litrus skysčių

Turbūt daugelis girdėjote teiginį, kad kiekvienas žmogus per dieną turėtų išgerti du litrus skysčių. Tiesos šiame teiginyje yra, bet ne visai. Galbūt rytą pradedate nuo kavos puodelio, perpiet pasisotinate vaisių kokteiliu, o vakare dar išgeriate arbatos? Daugelis daro klaidą manydami, kad visi šie ir kiti panašūs gėrimai yra prilyginami skysčiams – visa tai, ką išgeriate, neturėtų būti skaičiuojama kaip vanduo. Taip pat svarbu paminėti, kad kiekvienas puodelis ar stiklinė kitų skysčių turėtų būti papildyti stiklu vandens. Deja, technologijų bendrovės atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai vandens išgeria gerokai per mažai.

Tiesa: Nerekomenduoja pakartotinai naudoti plastikinius vandens butelius

Plastikiniai vandens buteliai gali kelti pavojų tuomet, kai jų turinys yra užpildomas ne vieną kartą. Po daugkartinio naudojimo tokiuose buteliuose į vandenį patenka cheminių medžiagų. Jei butelis nėra tinkamai išvalomas, į jį patenka ir bakterijų iš burnos. Pakartotinai galima naudoti tik tą tarą ar gertuvę, kuri skirta daugkartiniam naudojimui. Bet ir daugkartinę tarą būtina gerai išskalauti sodos tirpalu.

Mitas: rytą pradėkite nuo stiklinės vandens su citrina

Patarimą, jog rytą reikėtų pradėti nuo stiklinės vandens su citrina, daugelis skaitė ar girdėjo. Deja, mažoji dalis žino, kokios temperatūros turėtų būti geriamas vanduo bei kuriuo ryto metu reikėtų mėgautis šiuo gėrimu. Jei prabudę pirmą kartą valgote tik po kurio laiko, įsidėmėkite, kad vandenį su citrina reikėtų gerti ne iš karto – nusimatykite, kad šį ryto ritualą reikėtų atlikti bent valandą prieš pirmąjį valgymą, kad pasiektumėte geriausių rezultatų. Negana to, atkreipkite dėmesį, kokios temperatūros vandenį pilate į stiklinę – jis neturėtų gelti dantų nuo šalčio ar būti pernelyg karštas. Jei geriate pernelyg vėsų, pavyzdžiui, kambario temperatūros vandenį, jūsų kūnas turės skirti papildomos energijos tam, jog jis taptų kūno temperatūros.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis

 

Šaltinis: VE.lt

Continue Reading

Lietuva

Lietuvoje įvestas vasaros laikas

Sekmadienį, 3 valandą nakties, Lietuvoje įvestas vasaros laikas. Jei to dar nespėjote padaryti, laikrodžių rodykles reikia pasukti valanda į priekį.

Published

on

By

Vasaros laikas. Laikrodis
Foto: Mexperience

Sekmadienį, 3 valandą nakties, Lietuvoje įvestas vasaros laikas. Jei to dar nespėjote padaryti, laikrodžių rodykles reikia pasukti valanda į priekį.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius. Jis bus atšauktas paskutinį spalio sekmadienį, spalio 28-osios naktį.

Laikas du kartus per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Europos valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Europos Komisija yra paskelbusi ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal Europos Sąjungos (ES) narių pateiktą informaciją – nė viena valstybė tada nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.

Iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą žmonių sveikatai dėl tam tikros naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra.

ES šalys nebenori sukti laiko?

Pastaraisiais metais bent šešios ES šalys reiškia norą, kad laikas nebebūtų kaitaliojimas. Vis dėlto dauguma šalių šios problemos nesureikšmina.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas pasiūlė Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl galimybės pakeisti direktyvos dėl vasaros laiko nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai ES šaliai narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Briuselyje jau yra pareiškęs poziciją, kad Lietuva nebenori persukinėti laiko, bet oficialaus laiško Vyriausybė Europos Komisijai dar nėra išsiuntusi.

Šaltinis: Vakarų Ekspresas – Ve.lt

Continue Reading

Trending