Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2017 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su trečiu ketvirčiu, išaugo visose apskrityse. Statistikos departamento duomenimis, daugiausia (po 5,6 proc.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Klaipėdos ir Telšių apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 2,1 proc. Panevėžio iki 4,5 proc. Kauno apskrityje.

Ketvirtą ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį – 975,6 EUR – gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 709,1 EUR – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Darbo užmokesčio padidėjimą 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiu ketvirčiu, lėmė sezoniškumas, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos bei kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse, labiausiai – Klaipėdos ir Telšių (po 4,9 proc.).

Per metus (2017 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su 2016 m. ketvirtuu ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai – Telšių (8,8 proc.). Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 5,1 proc. Marijampolės iki 8,2 proc. Vilniaus apskrityje.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus augo visose apskrityse – nuo 7 proc. Šiaulių iki 10 proc. Telšių.

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga, nuo 2017 m. liepos 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) ir kitos priežastys.

Spartesniam neto darbo užmokesčio augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ketvirtą ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse – nuo 0,6 proc. Pasvalio rajono iki 23 proc. Neringos, o sumažėjo tik Elektrėnų savivaldybėje (1,3 proc.).

Ketvirtą ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (1 003,3 EUR) savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 118,5 EUR viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai uždirbo Zarasų (633,5 EUR) rajono darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 1,6 karto mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės (atotrūkis sudarė 369,8 EUR).

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 1,1 proc. Jurbarko rajono iki 16,6 proc. Rietavo.

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2017 m. ketvirtą ketvirtį sumažėjo 4 tūkst. (0,3 proc.). Tai lėmė sumažėjęs darbuotojų skaičius septyniose apskrityse: nuo 0,1 proc. Šiaulių iki 3,2 proc. Klaipėdos. Vilniaus, Kauno ir Marijampolės apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo atitinkamai 0,3, 0,4 ir 0,6 proc.

Ketvirtą ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo daugelyje (47) savivaldybių – nuo 0,1 proc. (Prienų ir Plungės rajonų bei Rietavo) iki 21,5 proc. (Neringos), likusiose (13) išaugo nuo 0,1 proc. iki 1,5 proc.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 12,5 tūkst. (1 proc.). Darbuotojų skaičius padidėjo visose apskrityse, išskyrus Tauragės, Panevėžio ir Utenos, kuriose sumažėjo atitinkamai 0,1, 1 ir 2,3 proc.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 34 savivaldybėse, labiausiai – Birštono (18,7 proc.), o sumažėjo 26 savivaldybėse, daugiausia – Švenčionių rajono (8,4 proc.).