Connect with us
dating app ys.lt

Tech

Žemės gelmėse slypi milžiniškas neatrastas vandenynas

Published

on

vandenynas

Žemės paviršiuje tyvuliuojantys vandenynai gali atrodyti įspūdingi, tačiau nei vienas neprilygsta tam, kas vyksta giliai po pluta. Mokslininkų tyrimai rodo, kad 410–660 km gylyje tūno milžiniški kiekiai vandens – jo tame rezervuare daugiau nei visuose vandenynuose kartu sudėjus. Tai atskleidė reto mineralo, ringvudito, analizė.

vandenynas

vandenynas

Žemės mantija yra įkaitusių uolienų sluoksnis tarp planetos branduolio ir plutos. Pati mantija skirstoma į viršutinį ir apatinį sluoksnius. Mokslininkai jau seniai svarstė, kad tarp šių sluoksnių esančioje pereinamojoje zonoje gali būti ypatingų mineralų, kuriuose yra įstrigusio vandens. Tačiau iki šiol tiesioginių to įrodymų stigo.

Siekdami išsiaiškinti, ar pereinamojoje zonoje išties yra vandens, mokslininkai atliko eksperimentus su ringvuditu, analizavo mantiją skrodžiančias seismines bangas ir tyrinėjo įvairius modelius. Jie nustatė, kad gilyn tekanti mantijos medžiaga lydosi, kirsdama ribą tarp pereinamosios zonos ir apatinės mantijos (šio proceso metu iš medžiagos pašalinamas vanduo).

„Jei mes stebime šį lydymąsi, tuomet toje pereinamojoje zonoje turi būti vanduo, – teigė seismologas Brandonas Schmandtas iš Naujosios Meksikos universiteto (JAV). – Pereinamojoje zonoje gali būti daug vandens – ko gero, tiek pat, kiek visuose Žemės vandenynuose kartu sudėjus.“

Ankstesni ringvudito tyrimai parodė, kad vanduo gali sudaryti apie 1,5 proc. šio mineralo masės.

Vandeningas mineralas

Ringvuditas yra retas mineralas, kuris susiformuoja iš olivino (magnio, geležies silikatas) esant ypač aukštam slėgiui ir temperatūrai – tokios sąlygos ir yra Žemės mantijos pereinamojoje zonoje. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad minerale gali būti vandens, tiesa, tai nėra mums pažįstamas skystis, ledas ar garai – jis įstrigęs ringvudito molekulėse hidroksido jonų (deguonies ir vandenilio atomų) pavidalu.

Tyrėjai žinojo, kad kristalinė ringvudito struktūra leido išlaikyti vandenį pereinamojoje mantijos zonoje, tačiau kirtus apatinės mantijos ribą, dėl padidėjusio slėgio ir temperatūros, ši struktūra pakinta. Naujoji struktūra nebeleidžia išlaikyti vandens, taigi jis lieka pereinamojoje zonoje. „Lydymasis tėra procesas, skirtas atsikratyti vandens“, – aiškino B.Schmandtas.

Siekdamas patikrinti šią hipotezę, geofizikas Stevenas Jacobsenas iš Ilinojaus šiaurės vakarų universiteto su kolegomis atliko laboratorinius eksperimentus. Jie sukūrė sintetinį ringvuditą ir atkūrė tas sąlygas, kurias šis mineralas patirtų pereinamojoje mantijos zonoje – įspraustas tarp deimantų, jis buvo kaitinamas lazeriais. Vėliau temperatūra ir slėgis buvo padidinti, kad atitiktų situaciją apatinėje mantijoje. Ringvuditas virto kitu mineralu – silikato perovskitu.

„Jei pereinamojoje zonoje yra panašios būsenos ringvudito, kuris tempiamas žemyn, jis turėtų išsilydyti, – sakė B.Schmandtas. – Kadangi lydantis keičiasi seisminių bangų savybės, tai yra taikinys, į kurį aš galiu nusitaikyti.“

Pasinaudojęs JAV seismometrų tinklu „Earthscope USArray“, šis mokslininkas analizavo mantijos sluoksnius kertančias seismines bangas. Paaiškėjo, kad, pereinant į apatinę mantiją, šios bangos sulėtėdavo – tai patvirtino, kad ties šia riba vyksta lydymasis.

Vėliau išsilydžiusi medžiaga gali grįžti į pereinamąją zoną, o mineralai atgauna savybes, kurios leidžia jiems išlaikyti vandenį, teigia B.Schmandtas. Jo teigimu, dėl šio mechanizmo pereinamojoje zonoje laikosi stabilus vandens rezervuaras.

B.Schmandtas taip pat mano, kad šis tyrimas atskleidžia tikrąją mūsų vandenynų kilmę: „Paviršinis vanduo, kurį dabar turime, atsirado iš pačios Žemės uolienų.“

Tolesni tyrimai padės geriau suprasti vandens judėjimo ciklus mūsų planetoje ir tektoninių plokščių judėjimo įtaką šiems procesams.

Šaltinis: Technologijos.lt / Lrytas.lt

Continue Reading
Advertisement
Click to comment

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Britanija

Best new dating apps in UK

Dating apps is thiese days are most popular way to find your soulmate. Fast pace of life makes us search fast ways to find your love of life.

Published

on

By

Dating app Ys.lt
Photo: ys.lt dating app

Dating apps is thiese days are most popular way to find your soulmate. Fast pace of life makes us search fast ways to find your love of life. Now dating online is popular not only between younger people, but as statistic shows up more and more people over 50 search dating partner on dating websites.

Most of dating apps are worldwide, lets see which of thiese are popular in UK.

  • Dating app ys.lt was created for Lithuania people to find date partner in UK. Most of people emigrated to this country so this dating app at first was purpose to them. But soon it becomes worldwide. UK people also start useing it. Soon people from Thailand, Brazil, Turkey, Russia, USA start download and use it. Free memberships as a gift from Admins, free credits attracked people more and more.
Dating app ys.lt

Dating app ys.lt

 

 

Continue Reading

Britanija

Jungtinės Karalystės pakrantėse – didžiausias pasaulyje jūrinis vėjo jėgainių parkas

Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipisicing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna.

Published

on

By

Laivas „Innovation“
Photo: HGO InfraSea Solutions“

Jau pradėtas statyti didžiausias vėjo jėgainių parkas jūroje, kurį planuojama pilnai pabaigti statyti iki 2020 metų. Projektą rengė „Orsted“ (formaliai „DONG Energy“ aut. past.) kompanija, didžiausia jūrinių vėjo jėgainių vystytoja. Numatyta, kad šis parkas bus įrengtas už 120 km nuo Jorkšyro kranto, Jungtinėje Karalystėje.

Naujasis vėjo jėgainių parkas pavadintas „Hornsea Project One“. Po poros metų planuojamos ir „Hornsea Project Two“ vėjo jėgainių parko statybos, o „Hornsea Project Three“ šiuo metu yra ankstyvame planavimo etape.

Planuojama, kad bus pastatytos 174 vėjo jėgainės, kurių kiekvienos galia sieks 7 MW, o bendras parko galingumas bus 1,2 GW. Planuojama, kad per metus šis parkas pagamins 4,1 TWh elektros energijos. Tokio elektros kiekio Lietuvai užtektų beveik 6 mėnesiams.

Vėjo jėgainės bus „Siemens“ kompanijos gaminami SWT-7.0-154 modeliai. Orsted kompanijos teigimu 8 MW galingumo MH1 „Vestas“ kompanijos turbina gali vienu turbinos ašmenų apsisukimu pagaminti tiek vienam namų ūkiui reikalingos energijos, kad jos užtektų 29 valandoms. Gamyba nebūtinai yra proporcinga turbinų dydžiui, bet jei jau taip vertintume – šie 7 MW „Siemens“ modeliai vienu apsisukimu sukurs tiek energijos, kad jos vienam namų ūkiui užtektų 25 valandoms.

„Siemens“ vėjo jėgainių mentės yra 75 metrų ilgio, o bendras užimamas plotas, kai šios mentės sukasi sudaro 18 600 m2 (1,86 ha) plotą.

Kad būtų įgyvendintas šis projektas pasitelkti du specialūs laivai. Pirmasis yra labai specifinis ir turbūt pats stambiausias sunkiosios laivybos atstovas – faktiškai milžiniškas laivas-kėliklis. Tai laivas „Innovation“, kurio keliamoji galia siekia 8000 tonų ir jis gali statyti vėjo jėgaines kur jūros gylis siekia iki 65 metrų.

Laivas vienu metu gali gabenti iki 4 specialių vėjo jėgainių platformų (angl. monopile). Kiekviena iš jų yra 65 metrų aukščio, 8,1 skersmens ir sveria 800 tonų. Iš principo ši speciali platforma leidžia pritvirtinti vėjo jėgainę prie jūros dugno.

Būtent šios konstrukcijos įrengimo nuotraukomis „Orsted“ kompanija jau dalinasi savo „Twitter“ paskyroje.

Antrasis laivas, pastatytas „A2SEA“ yra vadinamas „Sea Installer“. Jis gabena pačias vėjo jėgainių turbinas ir mentis. Jis vienu metu gali gabenti iki keturių 7 MW vėjo turbinų.

Šiuo metu didžiausio pasaulyje vėjo jėgainių parko jūroje titulas priklauso „London Array“, kurio galingumas siekia 630 MW. Sausumoje yra nepralenkiamas „Gansu“ vėjo jėgainių parkas Kinijoje, kurio dabartinis galingumas siekia 8 GW. Šis parkas ir toliau vystomas bei numatoma pasiekti 20 GW galingumą.

Šaltinis:  Technologijos.lt straipsnis

Continue Reading

Britanija

The Shard – aukščiausias pastatas Londone

The Shard – aukščiausias pastatas Londone

Published

on

By

shard tower
Photo: Shutterstock

Dangoraižį, pavadinimu „The Shard“ („Šukė“), suprojektavo italų architektas Renzo Piano. Savo išore pastatas primena aštrią stiklo šukę. Ceremonijoje dalyvavo vidurinysis Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II sūnus princas Andrew ir Kataro ministras pirmininkas šeichas Hamadas Bin Jassimas Al-Thani. Ši Pietryčių Azijos valstybė buvo svarbiausia projekto investuotoja.

The Shard – aukščiausias pastato Londone kaina

„Shard“ statyba kainavo 1,5 mlrd. svarų sterlingų (2,35 mlrd. dolerių). Kaip reikalavo Artimųjų Rytų investuotojai, 87 aukštų dangoraižyje įrengtuose biuruose nesikurs kompanijos, susijusios su alkoholio gamyba ir pardavimais, taip pat su lošimų verslu. Dangoraižis aukštis siekia 309,6 metro. Pastate buvo įrengtas prekybos centras, biurų patalpos, žiemos sodai, restoranai, 200 numerių viešbutis „Shangri-La“, prabangūs apartamentai ir apžvalgos aikštelės.

Maksimali apartamentų, įrengtų „Shard“ dangoraižyje, kaina galėjo siekti 30-50 mln. svarų sterlingų (57-80 mln. dolerių). Pagal brangumą dangoraižis pavijo Londono kompleksą „One Hyde Park“, šiuo metu pirmaujantį brangiausių sostinės nekilnojamojo turto objektų sąraše.

„The Shard“ – vienas aukščiausių  statinių visoje Europoje, o aukščiausių pasaulio pastatų sąraše patenka į 100-tuką.

 

 

Continue Reading

Trending